PATVIRTINTA

                                                            Kauno miesto savivaldybės tarybos

                                                            2008 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-142

                                                            (Kauno miesto savivaldybės tarybos

                                                            2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo

                                                            Nr. T-496 redakcija)

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

• I. BENDROSIOS NUOSTATOS
• II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
• III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS
• IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMAS
• V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
• VI. ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS
• VII. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
• VIII. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
• IX. ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
• X. APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
• XI. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
• XII. STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS
• XIII. GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS
• XIV. ATLIEKŲ TVARKYMAS ATLIEKŲ PRIĖMIMO PUNKTUOSE
• XV. REGIONINIS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNAS
• XVI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
• XVII. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
• XVIII. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ APSKAITOS DUOMENŲ SURINKIMAS IR KAUPIMAS
• XIX. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
• XX. PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
• XXI. TAISYKLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290), Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003), ir Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381).

2. Taisyklės reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę, atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą ir yra skirtos užtikrinti Savivaldybės ir Kauno regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą.

3. Taisyklės galioja Kauno mieste ir yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams – fiziniams ir juridiniams asmenims – ir Savivaldybės teritorijoje veikiantiems atliekų tvarkytojams. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms ir bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams padaliniams.

4. Kitos Savivaldybės teritorijoje susidarančios atliekos yra tvarkomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Į viršų

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

5. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:

Alyvų atliekos – bet kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos, kurios tapo netinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį.

Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

Apmokestinamųjų gaminių atliekos – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinamos gaminių atliekos.

Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1 priede, ir patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.

Atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis.

Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.

Atliekų priėmimo punktas – įrenginys, kuriame iš komunalinių atliekų turėtojų laikinai saugoti priimamos atskirai surinktos naudoti, apdoroti ir atskirai šalinti skirtos atliekos: antrinės žaliavos, didžiosios atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos, padangos, žaliosios atliekos, statybos ir griovimo atliekos ir kuriame iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų) šios atliekos priimamos nemokamai.

Atliekų tvarkytojas – fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, ar juridinis asmuo, taip pat valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje (toliau – įmonė), kuris surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

Atliekų susikaupimo norma – atliekų kiekis, kurį per metus sukaupia atliekų turėtojas.

Bešeimininkės atliekos – atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja.

Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ir anaerobiniu būdu, t. y., žaliosios atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą ir panašiai.

Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, smulkiose įmonėse ir organizacijose, ūkininkų ūkiuose susidarančios atliekos, atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą.

Didžiosios atliekos – dideli buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai ir kt.

Eksploatuoti netinkama transporto priemonė – bet kokia netinkama eksploatuoti transporto priemonė, priskiriama M₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros arba elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai (pasibaigusio tinkamumo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudoti reagentai ir cheminės medžiagos).

Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba gamina elektros ir elektroninę įrangą ir paženklintą savo ženklu ją atlygintinai perleidžia kitam asmeniui arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo ženklu paženklintą įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui arba verslo tikslais importuoja ar eksportuoja į valstybę narę, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba gamina transporto priemones ar verslo tikslais importuoja į valstybę narę.

Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją arba importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones.

Individualus konteineris – mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris, kuriuo šiose Taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto) gyventojai arba vienas juridinis asmuo (išskyrus bendrijas ir administratorius).

Kolektyvinis konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas komunalinių atliekų turėtojas.

Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

Komunalinių atliekų turėtojas – juridinis ar fizinis asmuo (individualios namų valdos savininkas, daugiabučio namo buto savininkas, daugiabučių namų savininkų bendrija, būsto eksploatavimo įmonė (daugiabučių namų administratorius), sodo ir garažo valdos savininkas, sodų ir garažų bendrija, įmonė, įstaiga ir organizacija), kuris turi komunalinių atliekų.

Komunalinių atliekų tvarkymas – komunalinių atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (papildanti atliekų surinkimo sistema) – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoms gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, gamintojų, importuotojų, jų įsteigtų organizacijų ar atliekas tvarkančių įmonių, kurioms gamintojai ir importuotojai sutartiniais pagrindais paveda tvarkyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, diegiama ar įdiegta gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo iš komunalinių atliekų srauto sistema.

Komunalinių atliekų tvarkymo tarifas – Savivaldybės tarybos nustatyta įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą, kuri padengia visas Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir Savivaldybei tenkančias regioninės atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir eksploatavimo išlaidas ir kurią komunalinių atliekų turėtojai moka komunalinių atliekų tvarkytojui.

Komunalinių atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko komunalines atliekas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Konteinerių aikštelė – nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti. Konteinerių aikštele taip pat laikoma vieta, įrengta pastato viduje ar išorėje ant pastatui priklausančių konstrukcijų, neatsiejamai susijusių su pastatu, tačiau tokia aikštele galima naudotis tik tuomet, jei pastatui nėra įrengta kita, ne pastate esanti konteinerių aikštelė. Konteinerių aikštelėje kartu ar atskirai gali būti statomi kolektyviniai konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti.

Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Mišrios komunalinės atliekos – atliekų turėtojų neišrūšiuotos komunalinės atliekos.

Naikintini vaistai – pasibaigusio tinkamumo laiko, nekokybiški, konfiskuoti arba iš gyventojų surinkti vaistai, kurie negali būti vartojami sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslais.

Neišrūšiuotos komunalinės atliekos – komunalinės atliekos, likusios atskyrus nuo jų visas atskirai surenkamas atliekas ir antrines žaliavas.

Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus pavojingumo kriterijus, ir kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

Regioninė komunalinių atliekų tvarkymo sistema – techninių, organizacinių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje ir įdiegta Kauno apskrities savivaldybių administruojamose teritorijose.

Regioniniai viešieji atliekų tvarkymo įrenginiai – atliekų perkrovimo stotis, regioninis sąvartynas, regioniniai atliekų priėmimo punktai, kompostavimo aikštelės, statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelės ir kiti regioniniai atliekų tvarkymo įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys VšĮ Kauno regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir reikalingi šiose Taisyklėse nurodytoms regioninėms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti.

Regioninis sąvartynas – Kauno apskrities savivaldybių administruojamose teritorijose esantis komunalinių atliekų šalinimo įrenginys, atitinkantis Europos Sąjungos direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus arba po žeme.

Sąvartyno vartų mokestis – regioninį sąvartyną eksploatuojančio juridinio asmens nustatytas užmokestis už priimamų šalinti į sąvartyną komunalinių atliekų svorio vienetą. Į šį mokestį yra įskaičiuotos visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo dalies, tenkančios Savivaldybei, sąnaudos, įskaitant sąvartynų uždarymo ir priežiūros po uždarymo, regioninių viešųjų atliekų tvarkymo įrenginių, esančių Savivaldybės teritorijoje, eksploatavimo sąnaudos, surinktų atskirų atliekų srautų (buityje susidarančių pavojingų atliekų, didžiųjų atliekų, biologiškai skaidžių atliekų) tvarkymo, visuomenės informavimo ir švietimo, regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, investicijų, reikalingų regioninei atliekų tvarkymo sistemai plėtoti, ir kitos sąnaudos.

Savivaldybės viešieji atliekų tvarkymo įrenginiai – atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo priemonės, konteinerių aikštelės, atliekų priėmimo punktai, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo įrenginiai (punktai), kompostavimo aikštelės ir kiti atliekų tvarkymo įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys Savivaldybei ar komunalinių atliekų tvarkytojui ir reikalingi šiose Taisyklėse nurodytoms Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti.

Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

Žaliosios atliekos – vejų, parkų, sodų ir kitų žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Į viršų

III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS

7. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visų atliekų, išskyrus atliekas, nurodytas šių Taisyklių 8 punkte, tvarkymą ir visų šiame punkte išvardytų komunalinių atliekų, kurios netvarkomos gamybos atliekų tvarkymo sistemose, tvarkymą:

7.1. mišrių komunalinių atliekų;

7.2. antrinių žaliavų (pakuočių atliekų bei kitų stiklo, plastiko, metalo, popieriaus ir kartono atliekų, tekstilės ir galanterijos);

7.3. biologiškai skaidžių atliekų;

7.4. didžiųjų atliekų;

7.5. statybos ir griovimo atliekų;

7.6. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

7.7. alyvų atliekų;

7.8. buityje susidarančių pavojingų atliekų;

7.9. apmokestinamųjų gaminių atliekų;

7.10. gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavų ir kitų atliekų srautų, kurie išskiriami pagal poreikį Lietuvos Respublikos ar Savivaldybės teisės aktais.

8. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

8.1. atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas;

8.2. juridinių asmenų, kurie patys tvarko savo atliekas pagal Leidimų sąlygas, atliekų;

8.3. atliekų, už kurias surenkantys ar priimantys atliekas asmenys sumoka atliekų turėtojams;

8.4. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;

8.5. farmacinių atliekų;

8.6. medicininių atliekų;

8.7. gyvūninės kilmės atliekų;

8.8. pakartotinio naudojimo pakuočių;

8.9. fekalijų, srutų, nuotekų, kitų skystų atliekų;

8.10. atliekų, kurios surenkamos pagal teisės aktus, nustatančius papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis tvarką.

9. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugų teikimą visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.

10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti visų Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.

11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas už mažiausią galimą kainą.

12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būklė, organizavimo ir plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plane, parengtame atsižvelgiant į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą.

13. Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymą administruoja ir organizuoja Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktais. Daliai komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis Kauno regiono savivaldybėmis yra įsteigusi VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą (toliau – Kauno RATC), kuris vykdo veiklą pagal Kauno RATC įstatus ir kitus dokumentus.

14. Savivaldybė organizuoja Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimą ir nuo jų atskirtų antrinių žaliavų, didžiųjų atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir kitų naudoti tinkančių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, specialiais konteineriais ir atliekų priėmimo punktuose, įstatymų numatyta tvarka parenka komunalinių atliekų tvarkytojus, vykdo visuomenės informavimą ir švietimą. Savivaldybės taryba tvirtina atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo planą, nustato komunalinių atliekų tvarkymo tarifą, atliekų susikaupimo normas.

15. Kauno RATC, eksploatuodamas regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių regioninių atliekų priėmimo punktų, regioninio sąvartyno ir kitų regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių įrengimą ir eksploatavimą, įskaitant atliekų priėmimo punktuose surenkamų antrinių žaliavų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų, didžiųjų ir kitų naudoti tinkamų atliekų išvežimą perdirbti ar saugoti, rengia ir vykdo regionines visuomenės informavimo ir švietimo programas, teikia Savivaldybei pagalbą atliekų tvarkymo klausimais, vykdo kitas funkcijas, kurias paveda Savivaldybė.

16. Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais.

17. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti įdiegtos papildančios atliekų surinkimo sistemos. Savivaldybės gyventojai nemokamai naudojasi šių sistemų teikiamomis paslaugomis. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas gamintojai ir importuotojai informuoja gyventojus vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse ar kitomis informavimo priemonėmis.

Į viršų

IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMAS

18. Savivaldybė organizuoja, administruoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, t. y., visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų komunalinių atliekų turėtojai. Mokestis už atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą.

19. Komunalinių atliekų tvarkymo tarifą sudaro Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir Savivaldybei tenkančios regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir eksploatavimo sąnaudos.

20. Komunalinių atliekų tvarkymo tarifo dydžiai nustatomi taip, kad surenkamos lėšos padengtų visas Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir Savivaldybei tenkančios regioninės komunalinių atliekų sistemos administravimo ir eksploatavimo sąnaudas.

21. Savivaldybės taryba nustato komunalinių atliekų tvarkymo tarifą, atsižvelgdama į komunalinių atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje, antrinių žaliavų surinkimo, kitų atliekų srautų tvarkymo kaštus ir Kauno RATC pateiktus regioninės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sąnaudų apskaičiavimus.

22. Nustatydama komunalinių atliekų tvarkymo tarifus atliekų turėtojams, Savivaldybės taryba turi atsižvelgti ne tik į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkytojų išlaidas, patiriamas tvarkant atliekas, bet ir į jų pajamas, gautas realizavus antrines žaliavas.

23. Visos lėšos, gautos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, naudojamos tik regioninei ir Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai finansuoti: paskoloms, skirtoms regiono ir Savivaldybės atliekų tvarkymo infrastruktūrai ir sąvartynams uždaryti, grąžinti, atsiskaitymams pagal sutartis tarp Savivaldybės ir atliekų tvarkytojų už atliekų surinkimą, už infrastruktūros įrenginių eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą, Kauno RATC išlaidoms, kurios yra susijusios su Savivaldybės paskirtų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir organizavimo užduočių vykdymu ir visuomenės informavimu, Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui užtikrinti ir jos plėtrai, taip pat kitoms komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms, numatytoms komunalinių atliekų tvarkymo planuose, apmokėti.

Į viršų

V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

24. Savivaldybės teritorijoje komunalines atliekas surenka ir tvarko įstatymų nustatyta tvarka parinktas komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutartyje su Savivaldybe nustatytas sąlygas.

25. Savivaldybės teritorijoje neišrūšiuotos komunalinės atliekos surenkamos antžeminiais ir požeminiais standartiniais įvairios talpos konteineriais. Komunalinių atliekų turėtojai naudojasi individualiais konteineriais arba kolektyviniais konteineriais, išdėstytais konteinerių aikštelėse.

26. Neišrūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo kolektyviniai konteineriai išdėstomi pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą. Jei aikštelės neįrengtos, atliekų tvarkytojas pastato konteinerius prie įvažiuojamojo kelio, vietose, suderintose su Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriumi (toliau – Aplinkos apsaugos skyrius), daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotais atstovais arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais ir seniūnijų atstovais, taip, kad gyventojams būtų patogu į juos išpilti atliekas, o šiukšliavežei – privažiuoti. Konteineriai nestatomi žaliuosiuose plotuose.

27. Komercinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, įsikūrusioms gyvenamuosiuose namuose ar daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose ir neturinčioms savo kiemų, konteineriai gali būti statomi kartu su gyventojų atliekų surinkimo konteineriais.

28. Individualiose valdose gyvenantys fiziniai asmenys naudojasi individualiais konteineriais, kurie atliekų išvežimo dieną turi būti nuvežti į šiukšliavežei privažiuoti patogią vietą. Jei yra galimybė, jie gali naudotis kolektyviniais konteineriais kartu su kitais atliekų turėtojais.

29. Sodų ir garažų bendrijose konteinerių statymo vietos pagal susitarimą su bendrijų atstovais parenkamos prie įvažiuojamųjų kelių taip, kad būtų patogu privažiuoti šiukšliavežėms.

30. Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams Savivaldybės taryba nustato komunalinių atliekų susikaupimo metines normas.

31. Savivaldybės teritorijoje surenkamas antrines žaliavas, didžiąsias atliekas, biologiškai skaidžias atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, alyvų atliekas, buityje susidarančias pavojingas atliekas ir kitas atskirai surenkamas atliekas surenka ir tvarko įstatymų numatyta tvarka parinktas atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutartyje su Savivaldybe nustatytas sąlygas, taip pat gamintojai ir importuotojai, teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės teritorijoje diegiantys papildančias atliekų surinkimo sistemas.

32. Papildančias atliekų surinkimo sistemas galima įdiegti ir šios sistemos gali pradėti funkcionuoti tik papildančią atliekų surinkimo sistemą diegiančiam operatoriui (gamintojui ar importuotojui, jų įsteigtai organizacijai ar atliekas tvarkančiai įmonei, kuriai gamintojai ir importuotojai sutartiniais pagrindais paveda tvarkyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekas) suderinus papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygas su komunalinių atliekų tvarkytoju ir sudarius sutartį su Savivaldybės administracija.

33. Savivaldybės gyventojai nemokamai naudojasi papildančių atliekų surinkimo sistemų (pakuočių atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir baterijų, akumuliatorių, ir kitų atliekų surinkimo sistemų) teikiamomis paslaugomis. Apie šių atliekų surinkimo būdus bei vietas gamintojai ir importuotojai informuoja gyventojus vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse ar kitomis informavimo priemonėmis.

34. Antrinės žaliavos, didžiosios atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, statybos ir griovimo atliekos, alyvų atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos ir kitos atskirai surenkamos atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų) nemokamai priimamos atliekų priėmimo punktuose.

35. Didžiosios atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir buityje susidarančios pavojingos atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų surenkamos nemokamai apvažiavimo būdu. Apie apvažiavimo grafiką ir minėtas atliekas priimančios transporto priemonės sustojimo vietas skelbiama vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse, per televiziją ir kitomis informavimo priemonėmis.

36. Komunalinės atliekos, patekusios į Savivaldybės atliekų surinkimo priemones, tampa Savivaldybės organizuojamos atliekų tvarkymo sistemos sudėtine dalimi.

37. Savivaldybės teritorijoje surinktas ir tinkamas naudoti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekas komunalinių atliekų tvarkytojas naudoja pats (jei jis turi teisę verstis šia veikla) ar pagal sutartis perduoda jas naudojančioms arba eksportuojančioms įmonėms, turinčioms teisę išduoti pažymas pagal galiojančius teisės aktus, kitos tinkamos naudoti komunalinės atliekos perduodamos atliekų tvarkymo įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Į viršų

VI. ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS

38. Antrines žaliavas Savivaldybės teritorijoje tvarko įstatymų numatyta tvarka parinktas atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutarties sąlygas.

39. Antrinės žaliavos surenkamos specialiais popieriui ir kartonui, stiklui ir plastikui, tekstilei skirtais konteineriais.

40. Viename kolektyvinių konteinerių komplekte turi būti trys konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms: pirmas – stiklo atliekoms (žalios spalvos su užrašu „stiklas“), antras – popieriaus ir kartono atliekoms (mėlynos spalvos su užrašu „popierius“), trečias – plastiko, plastiko pakuočių ir metalo atliekoms (geltonos spalvos su užrašu „plastikas, metalas“). Antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektą gali sudaryti ir vienas konteineris, kuriame yra kelios atskiros talpyklos.

41. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriai statomi aikštelėse šalia neišrūšiuotų komunalinių atliekų konteinerių ir kitose gyventojams patogiose vietose pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais antrinių žaliavų konteinerių aikštelių skaičiui, taip pat atliekų priėmimo punktuose.

42. Antrinių žaliavų konteineriai tuštinami sutartyje tarp atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės nustatytu periodiškumu.

43. Atliekų turėtojai (juridiniai asmenys) antrinėms žaliavoms surinkti naudojasi bendraisiais antrinių žaliavų surinkimo konteineriais arba sutartyje su komunalinių atliekų tvarkytoju nustatytomis sąlygomis naudoja nuosavus antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

44. Antrinės žaliavos iš atliekų turėtojų nemokamai priimamos atliekų priėmimo punktuose.

Į viršų

VII. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

45. Atskirai gali būti surenkamos šios biologiškai skaidžios atliekos:

45.1. žaliosios atliekos;

45.2. maisto ir virtuvės atliekos, netinkami vartoti maisto produktai.

46. Žaliosios atliekos tvarkomos šiais būdais:

46.1. Atliekų turėtojai žaliąsias atliekas šalina specialiuose šių atliekų surinkimo konteineriuose.

46.2. Žaliosios atliekos (ne daugiau 0,5 kub. m) iš vieno atliekų turėtojo (fizinio asmens) nemokamai priimamos atliekų priėmimo punktuose.

46.3. Didesnis negu 0,5 kub. m kiekis kompostuoti tinkančių žaliųjų atliekų iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų) nemokamai priimamas kompostavimo aikštelėje.

46.4. Individualių valdų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka gali kompostuoti žaliąsias atliekas savo valdų teritorijoje.

46.5. Juridiniai asmenys, kurių veikloje susidaro žaliųjų atliekų, šioms atliekoms tvarkyti privalo sudaryti sutartis su žaliųjų atliekų tvarkytojais.

46.6. Už žaliųjų atliekų, susidarančių vykdant parkų, kapinių ir kitų bendrųjų plotų priežiūrą, tvarkymą atsakinga šią priežiūrą vykdanti įmonė.

47. Draudžiama žaliąsias atliekas šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

48. Maisto ir virtuvės atliekos tvarkomos vadovaujantis šiais reikalavimais:

48.1. Maisto atliekos atskirai surenkamos ir išvežamos kompostuoti į specialius įrenginius, įrengtus ir veikiančius pagal griežtus aplinkosaugos ir higienos reikalavimus.

48.2. Maisto atliekų surinkimo konteineriai turi turėti užrašą „Maisto atliekos“.

48.3. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekų ar netinkamų naudoti maisto produktų, šias atliekas privalo šalinti į specialius šių atliekų tvarkymo įrenginius arba pagal sutartis perduoda šias atliekas jas tvarkančioms arba naudojančioms įmonėms.

48.4. Atliekų turėtojai, turintys Leidimus, naudojasi maisto atliekų surinkimo konteineriais sutartyje su atliekų tvarkytoju nustatytomis sąlygomis arba tvarko šias atliekas patys.

Į viršų

VIII. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

49. Atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo:

49.1. pristatyti į atliekų priėmimo punktus;

49.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką ir sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis;

49.3. teisės aktų nustatyta tvarka perduoti elektros ir elektroninės įrangos gamintojams (importuotojams) ir platintojams, jei Savivaldybės teritorijoje įdiegta papildanti šių atliekų surinkimo sistema.

50. Atliekų turėtojai, turintys Leidimus, tvarko savo elektros ir elektroninės įrangos atliekas patys arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

51. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

Į viršų

IX. ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

52. Atliekų turėtojai buityje susidariusias alyvų atliekas privalo:

52.1. pristatyti į atliekų priėmimo punktus arba kitas vietas, kuriose tokios atliekos yra priimamos;

52.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo alyvų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką ir sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis;

52.3. teisės aktų nustatyta tvarka perduoti alyvų gamintojams (importuotojams) ir platintojams, jeigu Savivaldybės teritorijoje įdiegta papildanti šių atliekų surinkimo sistema.

53. Atliekų turėtojai, turintys Leidimus, tvarko savo alyvų atliekas patys arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

54. Buityje susidariusias alyvų atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

Į viršų

X. APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

55. Atliekų turėtojai susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas privalo:

55.1. pristatyti į atliekų priėmimo punktus;

55.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką ir sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis;

55.3. teisės aktų nustatyta tvarka perduoti apmokestinamųjų gaminių atliekų gamintojams (importuotojams) ir platintojams, jeigu Savivaldybės teritorijoje įdiegta papildanti šių atliekų surinkimo sistema.

56. Komunalinių atliekų tvarkytojui ir atliekų turėtojams susitarus, atliekų turėtojų sukauptos apmokestinamųjų gaminių atliekos gali būti surenkamos už šalių sutartą mokestį apvažiavimo būdu ne pagal grafiką, t. y. papildomais apvažiavimais, arba komunalinių atliekų tvarkytojo atliekų turėtojams pateiktais konteineriais, kuriuos komunalinių atliekų tvarkytojas ištuština sutartyje su atliekų turėtojais nustatytu dažnumu. Komunalinių atliekų tvarkytojas suteikia atliekų turėtojams naudotis nuomos pagrindu apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo konteinerius (už šalių sutartą nuomos mokestį), ir atliekų turėtojas atsiskaito su atliekų tvarkytoju už tokių atliekų tvarkymą pagal šalių sutartyje nustatytus įkainius.

57. Atliekų turėtojai, turintys Leidimus, patys tvarko savo apmokestinamųjų gaminių atliekas arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

Į viršų

XI. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

58. Atliekų turėtojai buityje susidariusias pavojingas atliekas privalo:

58.1. pristatyti į atliekų priėmimo punktus;

58.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką ir sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis.

59. Komunalinių atliekų tvarkytojui ir atliekų turėtojams susitarus, atliekų turėtojų sukauptos buityje susidariusios pavojingos atliekos gali būti surenkamos už šalių sutartą mokestį apvažiavimo būdu ne pagal grafiką, t. y. papildomais apvažiavimais, arba komunalinių atliekų tvarkytojo atliekų turėtojams pateiktais konteineriais, kuriuos atliekų tvarkytojas ištuština sutartyje su atliekų turėtojais nustatytu dažnumu. Komunalinių atliekų tvarkytojas suteikia atliekų turėtojams naudotis nuomos pagrindu pavojingų atliekų surinkimo konteinerius (už šalių sutartą nuomos mokestį), ir atliekų turėtojas atsiskaito su komunalinių atliekų tvarkytoju už tokių atliekų tvarkymą pagal šalių sutartyje nustatytus tarifus.

60. Atliekų turėtojai, turintys Leidimus, patys tvarko savo buityje susidarančias pavojingas atliekas arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

61. Buityje susidariusias pavojingas atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

Į viršų

XII. STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS

62. Šios Taisyklės reglamentuoja statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius gyvenamojo būsto ar patalpų statybos (griovimo), remonto darbus, kuriems vykdyti nėra privalomas statybos leidimas, tvarkymą. Kitų statybos ir griovimo atliekų tvarkymą reglamentuoja kiti teisės aktai.

63. Statybos ir griovimo atliekos surenkamos šiais būdais:

63.1. iš atliekų turėtojų priimamos atliekų priėmimo punktuose (ne daugiau kaip 200 kg vienam asmeniui);

63.2. atliekų turėtojų prašymu atliekų tvarkytojas pateikia specialius statybinių atliekų konteinerius, už kuriuos sumokama šalių susitarimu pagal sutartį;

63.3. statybos darbų metu susidarančias pavojingas atliekas (įvairūs dažai, lakai, tirpikliai, medžiagos, kuriose yra ar, atliekų turėtojo nuomone, gali būti asbesto ar gyvsidabrio) atliekų turėtojas surenka atskirai ir nemokamai perduoda atliekų tvarkytojui šių Taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka.

64. Atliekų turėtojai, turintys Leidimus, tvarko savo statybos ir griovimo atliekas patys arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

65. Statybos ir griovimo atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

XIII. GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS

66. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos tvarkomos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatyta tvarka.

67. Įmonės, atliekančios gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymą ir priežiūrą, gatvių valymo sąšlavas šalina į specialiai tam skirtus konteinerius, suderinusios šių konteinerių pastatymo vietas su Savivaldybe.

68. Draudžiama gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavas šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

Į viršų

XIV. ATLIEKŲ TVARKYMAS ATLIEKŲ PRIĖMIMO PUNKTUOSE

69. Atliekų priėmimo punktuose turi būti užtikrintas šių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams:

69.1. didžiųjų komunalinių atliekų (baldai, dviračiai, kiti dideli namų apyvokos daiktai);

69.2. antrinių žaliavų (popieriaus (kartono), plastiko, metalo, tekstilės atliekų);

69.3. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

69.4. naudotų padangų (ne daugiau kaip 5 padangos vienam asmeniui);

69.5. buityje susidarančių pavojingų atliekų (baterijų, akumuliatorių, transporto priemonių pavojingų atliekų, buitinės chemijos atliekų ir kita);

69.6. žaliųjų atliekų (ne daugiau kaip 0,5 kub. m vienam asmeniui);

69.7. statybos ir griovimo atliekų (ne daugiau kaip 200 kg vienam asmeniui);

69.8. gyvsidabrio termometrų;

69.9. kitų atliekų.

70. 69 punkte išvardytos atliekos iš atliekų turėtojų surenkamos nemokamai šiais būdais:

70.1. priimamos atliekų priėmimo punktuose;

70.2. surenkamos iš atliekų turėtojų apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką ir sutartyje tarp komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės nustatytomis sąlygomis.

71. Komunalinių atliekų tvarkytojo ir atliekų turėtojų susitarimu atliekų turėtojų sukauptos 69 punkte išvardytos atliekos gali būti surenkamos už šalių sutartą mokestį apvažiavimo būdu ne pagal grafiką.

72. Atliekų turėtojai, turintys Leidimus, 69 punkte išvardytas atliekas tvarko patys arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

73. Apie atliekų priėmimo punktų vietas, darbo laiką ir atliekų priėmimo tvarką skelbiama vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse, per televiziją ir kitomis informavimo priemonėmis.

74. Komunalinių atliekų priėmimas ir tvarkymas atliekų priėmimo punkte, buityje susidarančių pavojingų atliekų priėmimo punkte, kompostavimo aikštelėje ir kituose įrenginiuose vykdomas pagal atliekų naudojimo ar šalinimo techninius reglamentus.

Į viršų

XV. REGIONINIS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNAS

75. Savivaldybės teritorijoje surinktos neišrūšiuotos komunalinės atliekos šalinamos į regioninį Lapių sąvartyną.

Į viršų

XVI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

76. Savivaldybės teritorijoje esantys komunalinių atliekų turėtojai gali naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų, su kuriais Savivaldybė sudaro sutartis, paslaugomis. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais viešose vietose ir žiniasklaidoje.

77. Visi komunalinių atliekų turėtojai privalo sudaryti sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju ir visiškai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą. Sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju privalo sudaryti:

77.1. individualių namų valdų savininkai;

77.2. daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai;

77.3. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotieji atstovai;

77.4. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai;

77.5. sodų ir garažų bendrijų pirmininkai;

77.6. patalpų ir valdų, kuriose įsikūrusios įmonės, įstaigos ir organizacijos, savininkai arba jų įgalioti asmenys;

77.7. juridiniai ir fiziniai asmenys, prekiaujantys (teikiantys paslaugas) Kauno viešosiose vietose (kioskuose ir paviljonuose);

77.8. talkų organizatoriai.

78. Komunalinių atliekų turėtojai privalo kreiptis į komunalinių atliekų tvarkytoją dėl komunalinių atliekų surinkimo konteinerio pakeitimo, jei atliekų surinkimo konteinerio talpa neatitinka susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekio.

79. Visi komunalinių atliekų turėtojai turimas atliekas privalo rūšiuoti. Buityje susidariusias kartono ir popieriaus, stiklo, plastiko ir kitas atliekas komunalinių atliekų turėtojai privalo dėti į antrinėms žaliavoms skirtus specialius konteinerius, atsižvelgdami į užrašus ant šių konteinerių, arba pristatyti į atliekų priėmimo punktą. Apie kitų išrūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo vietas ir laiką informuojama informaciniuose pranešimuose, skelbimuose ir kitomis informavimo priemonėmis. Atliekų turėtojas turi teisę prašyti atliekų tvarkytoją pastatyti specialius konteinerius antrinėms žaliavoms surinkti.

80. Komunalinių atliekų turėtojai, kurių valdose ar ūkinėje veikloje susidaro žaliųjų atliekų, turi teisę naudotis savo žaliųjų atliekų kompostavimo įrenginiais, jei susidariusį kompostą naudoja savo reikmėms. Jeigu komunalinių atliekų turėtojai patys nekompostuoja savo žaliųjų atliekų, jie privalo šias atliekas pristatyti į kompostavimo aikšteles arba į atliekų priėmimo punktus, kur šios atliekos priimamos nemokamai, arba šalinti pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju į pateiktus specialius žaliųjų atliekų konteinerius. Už šias paslaugas atliekų turėtojai moka pagal sutartyje su atliekų tvarkytoju numatytus įkainius.

81. Neišrūšiuotas komunalines atliekas atliekų turėtojai turi dėti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kuriuos pagal sutartį su Savivaldybe teikia ir prižiūri komunalinių atliekų tvarkytojas. Rekomenduojama, kad komunalinių atliekų turėtojai šias atliekas į konteinerius mestų sudėtas į specialius polietileninius ar kitus maišelius.

82. Komunalinių atliekų turėtojai privalo dėti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti. Draudžiama į mišrių komunalinių atliekų konteinerius pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, antrines žaliavas, žaliąsias atliekas, pavojingas atliekas, gatvių valymo atliekas, alyvų atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

83. Komunalinių atliekų turėtojams griežtai draudžiama deginti atliekas.

84. Atliekų surinkimo konteineriai negali būti perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių turi būti užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto. Jei konteineriai perpildomi daugiau kaip penkis kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), atliekų tvarkytojas turi teisę pareikalauti iš atliekų turėtojo atitinkamai pakoreguoti sutartį dėl atliekų išvežimo dažnumo arba didesnės talpos atliekų surinkimo konteinerio pastatymo, arba konteinerių kiekio padidinimo.

85. Prie konteinerių draudžiama palikti atliekas, jeigu jų surinkimas nenumatytas sutartyje su atliekų tvarkytoju ar jos paliktos ne specialiuose iš atliekų tvarkytojo įsigytuose maišuose. Atliekų surinkimo konteinerių turėtojai atsako už jų teritorijoje esančių konteinerių aikštelių švarą ir tvarką, išskyrus 94 punkte nurodytą atvejį.

86. Komunalinių atliekų turėtojai privalo pasirūpinti, kad atliekų surinkimo transporto priemonės netrukdomos privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės suderintą ir viešai paskelbtą grafiką. Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintose vietose, prie kurių galėtų laisvai privažiuoti šiukšliavežės. Neįvykdžius šių sąlygų, atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius.

87. Komunalinių atliekų turėtojai privalo nedelsdami pašalinti pažeidimus, nurodytus atliekų tvarkytojo pranešimuose (trukdančias ištuštinti konteinerį kliūtis ir kitus pažeidimus).

88. Komunalinių atliekų turėtojai privalo Aplinkos apsaugos skyriaus ir atliekų tvarkytojo reikalavimu pateikti informaciją apie gyventojų ir butų skaičių, būsto plotą, apie darbuotojų, tarnautojų, studentų, moksleivių skaičių ir kitus duomenis, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams ir mokesčio už atliekų tvarkymą dydžiui nustatyti ir administruoti.

89. Juridiniai asmenys ir juridinių asmenų padaliniai, kurių ūkinėje-komercinėje veikloje susidaro komunalinių atliekų, privalo tvarkyti komunalines atliekas pagal šias Taisykles, išskyrus juridinius asmenis ar jų padalinius, turinčius Leidimus, kuriuose nurodytos kitokios šių atliekų tvarkymo sąlygos.

Į viršų

XVII. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲTEISĖS IR PAREIGOS

90. Komunalinių atliekų tvarkytojas gali teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartį su Savivaldybe. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos yra apibrėžtos sutartyse tarp atliekų tvarkytojų ir Savivaldybės, taip pat šiose Taisyklėse.

91. Komunalinių atliekų tvarkytojas savo lėšomis įrengia atliekų surinkimo konteinerių aikšteles pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą. Reikalavimus konteinerių aikštelėms nustato ir jų įrengimą organizuoja Savivaldybės administracija. Konkrečias vietas konteinerių aikštelėms įrengti ir konteinerių, kuriuos galima statyti tokiose aikštelėse, tipą parenka Savivaldybės administracijos specialistai, atsižvelgdami į Savivaldybės atliekų tvarkytojo rekomendacijas. Konteinerių aikštelių skaičius ir vietos yra nustatomos konteinerių aikštelių išdėstymo schemoje. Savivaldybė informuoja atliekų turėtojus (tiesiogiai arba per bendrijas ar administratorius) apie jiems priskirtų konteinerių aikštelių buvimo vietą, jose esančių ar numatytų pastatyti kolektyvinių konteinerių kiekį.

92. Komunalinių atliekų tvarkytojas nemokamai aprūpina komunalinių atliekų turėtojus mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais. Komunalinių atliekų surinkimo konteinerių dydį parenka komunalinių atliekų tvarkytojas pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdamas į atliekų turėtojų kreipimąsi raštu. Konteineriai antrinėms žaliavoms surinkti statomi konteinerių aikštelėse arba kitose gyventojams patogiose vietose. Naudojami konteineriai turi atitikti Europos Sąjungos ir kitus standartus, taikomus mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriams.

93. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti individualius konteinerius, jeigu komunalinių atliekų turėtojai nepastato šių konteinerių su komunalinių atliekų tvarkytoju sutartu laiku suderintoje vietoje arba neužtikrina laisvo šiukšliavežės privažiavimo. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl atliekų turėtojo kaltės negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja komunalinių atliekų tvarkytojo reglamentuota tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Tai traktuojama kaip suteikta paslauga, už kurią atliekų turėtojas privalo sumokėti.

94. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo surinkti ne mažesniu kaip 2 m spinduliu aplink individualius ir kolektyvinius konteinerius jų ištuštinimo metu iškritusias atliekas.

95. Komunalinių atliekų tvarkytojas užtikrina atliekų išvežimą tokiu dažnumu, kad konteineriai nebūtų perpildyti. Konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti. Jei konteineriai perpildomi daugiau kaip penkis kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), atliekų tvarkytojas turi pasirūpinti, kad atliekos būtų dažniau išvežamos arba būtų pastatyta daugiau ar didesnės talpos konteinerių, ir atitinkamai pataisyti sutartį. Konteineriai ištuštinami tokiu dažnumu:

95.1. neišrūšiuotų atliekų kolektyviniai konteineriai, skirti daugiabučių namų gyventojams, – ne rečiau kaip du kartus per savaitę;

95.2. antrinių žaliavų konteineriai – pagal poreikį, t. y., kai konteineriai pripildomi, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

95.3. individualūs konteineriai, stovintys individualių namų valdose, – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites.

96. Neišrūšiuotų komunalinių atliekų konteineriai, skirti lopšeliams-darželiams, mokykloms, ligoninėms, sanatorijoms, poliklinikoms ir ambulatorijoms, turi būti ištuštinami ne rečiau kaip kartą per savaitę.

97. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi laikytis konteinerių ištuštinimo periodiškumo, nustatyto sutartyje tarp Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojo. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo ant konteinerių nurodyti savo duomenis, kad konteinerių perpildymo atveju komunalinių atliekų turėtojai galėtų apie tai pranešti komunalinių atliekų tvarkytojui. Konteinerių ištuštinimo grafikas skelbiamas viešai. Apie konteinerių tuštinimo grafiko pakeitimą komunalinių atliekų tvarkytojas praneša komunalinių atliekų turėtojams ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų.

98. Kolektyvinius neišrūšiuotų komunalinių atliekų arba antrinių žaliavų konteinerius, kurių užpildyta ne mažiau kaip 3/4 tūrio, atliekų tvarkytojas turi ištuštinti per 36 val. ne tik pagal grafiką, bet ir Savivaldybės ir seniūnijos atstovų nurodymu, taip pat gavęs komunalinių atliekų turėtojo pranešimą.

99. Pagal atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu komunalinių atliekų tvarkytojas anksčiau skirtą konteinerį privalo per 15 kalendorinių dienų pakeisti kito dydžio konteineriu, naudojamu Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

100. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pagal prašymus pateikti atliekų turėtojams atskirus konteinerius žaliosioms atliekoms, statybos ir griovimo atliekoms surinkti.

101. Atliekų tvarkytojas privalo plauti ir dezinfekuoti kolektyvinius komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius. Šiltuoju metų laiku, kai paros temperatūra yra aukštesnė negu +10⁰ C, konteineriai plaunami ir dezinfekuojami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

102. Atliekoms surinkti naudojami tik techniškai tvarkingi (neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti, nesulankstyti ar kitaip pažeisti) konteineriai.

103. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tam tikrų išrūšiuotų komunalinių atliekų, kurios yra surenkamos Savivaldybės teritorijoje, surinkimą apvažiavimo būdu privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus skelbimuose, kuriuose nurodo, kurios komunalinės atliekos bus surenkamos, šių atliekų surinkimo vietą ir laiką. Skelbimai apie tam tikrų išrūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu yra skelbiami spaudoje arba paštu siunčiamais informaciniais pranešimais prieš dvi savaites iki numatomo surinkimo.

104. Bešeimininkės komunalinės atliekos tvarkomos sutartyje tarp komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės nustatyta tvarka.

105. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo registruoti visus komunalinių atliekų turėtojų prašymus ir skundus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti ir preliminarią įvykdymo datą. Apie priimtą sprendimą komunalinių atliekų turėtojas informuojamas raštu.

106. Komunalinių atliekų tvarkytojas pateikia Aplinkos apsaugos skyriui informaciją apie gautus skundus ar prašymus.

107. Komunalinių atliekų tvarkytojai Aplinkos apsaugos skyriaus reikalavimu turi teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis, taip pat duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų mastui nustatyti, tarp jų – duomenis apie darbuotojų, tarnautojų, studentų, moksleivių skaičių, gamybos ar teikiamų paslaugų mastą ir panašiai.

Į viršų

XVIII. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ APSKAITOS DUOMENŲ SURINKIMAS IR KAUPIMAS

108. Aplinkos apsaugos skyrius renka ir kaupia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą įvairiuose šaltiniuose Savivaldybės teritorijoje, jų surinkimą, vežimą ir perdavimą šalinti ir naudoti, apie šių atliekų tvarkymo įrenginius, apie paslaugas pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytojais ir kitus komunalinių atliekų tvarkymui planuoti, priemonėms įgyvendinti ir kontrolei reikalingus duomenis.

109. Du kartus per metus (iki birželio 1 d. ir iki sausio 25 d.) Savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai ir papildančiųjų atliekų surinkimo sistemų operatoriai Aplinkos apsaugos skyriui pateikia duomenis raštu ir skaitmenine laikmena apie surinktas ir (ar) sutvarkytas atliekas sutartyse nustatyta tvarka.

110. Savivaldybės teritorijoje veikiantys atskirų atliekų srautų (netinkamų eksploatuoti transporto priemonių, statybos ir griovimo atliekų, pakuočių atliekų ir kitų srautų) tvarkytojai, teikiantys ataskaitas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, šios ataskaitos kopiją iki vasario 1 dienos pateikia Aplinkos apsaugos skyriui.

111. Duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą ir tvarkymą įmonėse, kurios privalo rengti pirminės atliekų apskaitos ataskaitas ir atliekų apskaitos ataskaitas, Aplinkos apsaugos skyrius gali gauti pagal užklausą, raštu pateikiamą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūrai.

112. Du kartus per metus (iki birželio 1 d. ir iki sausio 25 d.) Aplinkos apsaugos skyrius pateikia duomenis Kauno RATC apie neišrūšiuotų komunalinių ir kitų nuo jų atskirtų atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje sutartyje tarp Savivaldybės ir Kauno RATC nustatyta tvarka.

113. Du kartus per metus (iki gegužės 25 d. ir iki sausio 10 d.) Kauno RATC teikia Aplinkos apsaugos skyriui duomenis apie neišrūšiuotų komunalinių ir kitų nuo jų atskirtų atliekų tvarkymą regioniniuose tvarkymo įrenginiuose sutartyje tarp Savivaldybės ir Kauno RATC nustatyta tvarka.

Į viršų

XIX. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS 

114. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti teisės aktų nustatyta tvarka.

115. Kiekvienais metais iki kovo 31 d. Aplinkos apsaugos skyrius turi parengti ir paskelbti spaudoje komunalinių atliekų tvarkymo Savivaldybės teritorijoje ataskaitą. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos audito rezultatus ir išvadas, kitų metų ir tolesnio laikotarpio Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius, planuojamas priemones komunalinių atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti.

116. Kiekvienais metais iki gruodžio 15 d. Aplinkos apsaugos skyrius turi parengti kitų metų visuomenės informavimo programą. Šioje programoje numatomos priemonės visuomenei informuoti apie komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius ir teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir tvarkymo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, apie atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo galimybes ir kitus komunalinių atliekų tvarkymo aspektus, apie kuriuos būtina informuoti komunalinių atliekų turėtojus, kad būtų efektyviau įgyvendinami šių atliekų tvarkymo reikalavimai.

117. Kiekvienais metais iki balandžio 30 d. Kauno RATC turi parengti ir paskelbti spaudoje komunalinių atliekų tvarkymo Kauno apskrities teritorijoje ataskaitą. Ataskaitoje pateikiami bendri duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį regioninės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, regioninės atliekų tvarkymo sistemos audito rezultatus ir išvadas, kitų metų ir tolesnio laikotarpio regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius, planuojamas priemones komunalinių atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti.

118. Kiekvienais metais iki sausio 31 d. Kauno RATC turi parengti einamųjų metų visuomenės informavimo programą. Šioje programoje numatomos priemonės, atsižvelgiant į Kauno apskrities savivaldybių visuomenės informavimo programas, visuomenei informuoti apie regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įrenginius ir teikiamas paslaugas, kitus komunalinių atliekų tvarkymo aspektus, apie kuriuos būtina informuoti komunalinių atliekų turėtojus, kad būtų efektyviau įgyvendinami šių atliekų tvarkymo reikalavimai.

Į viršų

XX. PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

119. Komunalinių atliekų turėtojų prašymus ir skundus dėl šių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantis komunalinių atliekų tvarkytojas ir Savivaldybė.

120. Prašymai ar skundai gali būti pateikiami raštu ar žodžiu.

121. Nagrinėjami tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie yra įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį. Rašytiniai prašymai ir skundai, kuriuose nenurodyti pareiškėjo vardas, pavardė, adresas arba kurie pareiškėjo nepasirašyti, komunalinių atliekų tvarkytojo įgalioto asmens sprendimu paliekami nenagrinėti.

122. Nagrinėjami tokie žodiniai prašymai ir skundai, kuriuos pateikiantis asmuo nurodo savo vardą, pavardę, tikslų adresą ir telefono numerį (jeigu pareiškėjas jį turi) ir kuriuos galima išnagrinėti tuoj pat, nepažeidžiant kitų asmenų interesų.

123. Prašymai ir skundai, gauti raštu ar žodžiu tiesiogiai iš asmens ar atsiųsti paštu, faksu ir elektroniniu paštu, registruojami specialiame žurnale. Ant rašytinio prašymo ar skundo dedama registracijos žyma, joje įrašoma prašymo ar skundo gavimo data ir registracijos numeris.

124. Gautas rašytinis ar žodinis skundas ar prašymas išnagrinėjamas per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą skundo negalima išnagrinėti, procedūra gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Apie priimtą sprendimą pranešama registruotu laišku komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybei.

125. Gavęs to paties komunalinių atliekų turėtojo pakartotinį skundą tuo pačiu klausimu, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo apie tai pranešti Savivaldybei, kuri sprendžia, ar skundas pagrįstas, ir imasi atitinkamų priemonių. Pagrįsto skundo atveju komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis.

126. Kai trūkumas (pažeidimas) negali būti pašalintas nedelsiant, pareiškėjas registruotu laišku informuojamas apie terminą, per kurį trūkumas (pažeidimas) bus pašalintas, o jei trūkumo (pažeidimo) pašalinti neįmanoma arba atsisakoma jį šalinti, pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.

127. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į Savivaldybę su skundu dėl atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo. Tokie skundai yra nagrinėjami Savivaldybės nustatyta bendrąja tvarka.

Į viršų

XXI. TAISYKLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS 

128. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybė. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.

129. Juridinių asmenų, privalančių gauti Leidimus, paraiškas išduoti Leidimus Savivaldybė suderina tik tada, kai šie asmenys atsiskaito už praėjusio laikotarpio komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

130. Juridiniams ir fiziniams asmenims leidimai prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose (kioskuose ir paviljonuose) Savivaldybės nustatyta tvarka išduodami (pratęsiami) tik tada, kai jie pateikia sutartį su komunalinių atliekų tvarkytoju dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo.

131. Atliekų turėtojas ar atliekų tvarkytojas, pažeidę šias Taisykles, yra baudžiami Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.

132. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių, pašalinti pažeidimo pasekmes ir atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

_________________________________

Į viršų