Žaliosios atliekos:
kompostuoti, vežti į aikšteles arba užsisakyti jų išvežimo paslaugą
Rūpestis žaliaisiais
plotais, sodininkystė, daržininkystė yra ir savotiška meditacija,
sveikatinimosi priemonė, o tuo pačiu sveikintinas dalykas derliaus atžvilgiu
bei dėl estetinio, aplinkosauginio rezultato. Tinkamai tvarkant žaliąsias
atliekas, kurių apstu vasarą, užtikrinama tvarkinga aplinka, mažėja atliekų tvarkymo
kaštai. Nežinojimas ir tyčinis rekomendacijų nepaisymas gyventojams, miestui,
tarnyboms ir gamtai kelia nemažai iššūkių.
Kur dėti žolę ir krituolius?
Svarbu rūšiuoti ne tik plastiką,
stiklą, popierių, bet ir žaliąsias
atliekas. Tai biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų
teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos, tokios
kaip smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos, nukritę medžių lapai, nupjauta
žolė, gėlės, piktžolės, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, krituoliai,
kitokios vaisių, daržovių atliekos, nedidelio skersmens kelmai (išpurtyti, be
akmenų ir be žemių).
Kur jas dėti? Kauno miesto savivaldybės
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta
Savickienė vardija: idealiausia
išeitis – kompostuoti patiems, kitas
variantas – vežti į specialią aikštelę, kur žaliosios atliekos taip pat pakliūva į kompostavimo vietą
ir irgi virsta trąša, arba užsisakyti „Kauno švara“ teikiamą žaliųjų atliekų
išvežimo paslaugą.
Teisingai kompostuojant žaliosios atliekos
suteikia didelę naudą kaip natūrali dirvožemio trąša, o neatsakingai išmetamos
jos pridaro sukelia ir bėdų.
Kauno regiono atliekų
tvarkymo centro Veiklos
administravimo vadovė Violeta Dumčienė papildė, kad kompostavimo nauda yra įvairiapusė ir
globali.
„Kokybiškas kompostas (be priemaišų) praturtina dirvožemį
maistinių medžiagų gausa, padidina jo purumą: molingose dirvose pagerina oro
laidumą, smėlinguose – padeda normalizuoti drėgmės kiekį“, – aiškino V.Dumčienė.
Kodėl būtina rūšiuoti
žaliąsias atliekas?
„Siekiamybė – išrūšiuoti kuo daugiau
atliekų, kad jas būtų galima perdirbti, paversti žaliavomis, pritaikyti
antriniam panaudojimui. Šiuo atveju gaunamas kompostas, kuris pagerina
dirvožemį, be to, kompostavimu mažinamas atliekų kiekis, o tuo pačiu ir atliekų
tvarkymo kaštus“, – sakė R. Savickienė.
Į mišrių atliekų ar rūšiuojamų pakuočių
atliekų konteinerius patekusios žaliosios atliekos greitai juos užpildo, nes jų
būna didžiuliai kiekiai, didėja išvežamų atliekų kiekis.
Maža to, sumaišytos su mišriomis
atliekomis žaliosios atliekos pradeda greičiau pūti, skleidžia nemalonius
kvapus, o užterštos pakuočių atliekos tampa sunkiau perdirbamos arba visai
netinkamos perdirbimui.
„Žaliosios atliekos sumaišytos su
mišriomis pradeda greičiau pūti, skleidžia nemalonius kvapus ir į aplinką
išskiria kenksmingų dujų, o patekusios į rūšiavimo gamyklas, gadina įrenginius,
apsunkina išrūšiavimą ir sukelia sunkumų išgauti kokybišką antrinę žaliavą.
Pakuočių atliekos užterštos žaliosiomis atliekomis tampa netinkamos
perdirbimui“, – pasakojo V. Dumčienė.
Žaliąsias atliekas kaupkite
specialiuose konteineriuose, bet ne plastikiniuose maišuose. “Plastikiniai maišeliai transportavimo
metu plyšta, susimaišo su atliekomis ir dėl to sutrinka visas kompostavimo
procesas. Dėl plastiko gausos, kompostas praranda savo vertę ir tampa
prastos kokybės, sumažėja jo ekonominė
nauda. O svarbiausia – daroma didžiulė žala gamtai“, –
sakė RATC atstovė.
Žaliąsias atliekas griežtai draudžiama
palikti ir miške ar bet kurioje kitoje tam neskirtoje ir specialiai
nepažymėtoje vietoje. Primename, kad tokie veiksmai traktuojami kaip
savivaldybės patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas, už kurį yra
numatyta administracinė atsakomybė.
Rūšiuodami galime užtikrinti tvarkingą
aplinką, sumažinti atliekų tvarkymo kaštus, sumažinti vandens ir oro taršą ir t.t.
Atvyksta į namus
Nusprendusiems
nekompostuoti arba neturintiems tam sąlygų gyventojams, įmonėms, bendruomenėms,
seniūnijoms, pastatų administratoriams „Kauno švara“ siūlo žaliųjų atliekų
išvežimo paslaugą. Dėl jos galima kreiptis tel.nr. 8 800 20000 arba atvykstant
į kauniečių aptarnavimo centrą MANO KAUNAS Statybininkų g. 3 (įėjimas iš
Žukausko g.).
Tik žaliosioms atliekoms
skirto 240 l talpos konteinerio išvežimas kartą per mėnesį Kauno
miesto gyventojams kainuoja vos 2,42* euro, Kauno
rajono – 3,99* euro. Galima rinktis iki 1100 l talpos
konteinerius ir įvairaus dažnio išvežimą.(*Žaliųjų atliekų vežimo
įkainiai gali kisti priklausomai nuo gyvenamosios vietos.)
Prasidėjus lapų kritimui bendrijos, administratoriai, seniūnijos,
įmonės ir fiziniai asmenys „Kauno švaroje“ gali užsisakyti didmaišius, skirtus
tik šioms žaliosioms atliekoms. Pastarieji metai parodė, kad didmaišių paklausa
vis labiau auga, dėl to pastebimi ryškūs teigiami pokyčiai mieste – aplinka prižiūrima vis
atidžiau.
Priima nemokamai
Turintys galimybę atliekas
vežti iki specialių aikštelių kviečiami pasinaudoti Kauno regiono atliekų
tvarkymo centro paslaugomis.
Šiuo metu Kauno regione veikia trylika didelių gabaritų ir
pavojingų atliekų priėmimo aikštelių bei trys žaliųjų atliekų aikštelės. Iš
gyventojų žaliosios atliekos priimamos NEMOKAMAI.
Centro duomenimis,
aikštelėse žaliųjų atliekų 2019 m. surinkta 8
700 t, 2020 m. – 8 500 t, 2021 m. – 8 800 t.
Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės:
Nemajūnų g. 15 A, Kaunas
Tel. nr.: +370 683 03786
I: 9-17; II-V: 9-19;
VI: 9-16; Pietų
pertrauka: 13-14; VII: nedirba.
Juozapavos k., Vandžiogalos sen., Kauno r.
Tel. nr.: +370 645 35037
II-V: 10-19; VI: 9-16;
Pietų pertrauka: 13-14; VII, I: nedirba.
Zabieliškio k., Liepų g. 16, Kėdainių r.
Tel. nr. +370 682 55785;
I-VII: 8-20.
Be plastiko, be žemių
Atkreipiame dėmesį, kad bet kokiu atveju,
žaliosios atliekos turi būti neužterštos, tai yra, jos nebūtų metamos kartu su
plastiku ir plastiko pakuotėmis, popieriumi – laikraščiais, žurnalais ir kt.,
jų skiautėmis, gyvūninės kilmės atliekomis (mėsa, žuvimi, kaulais, riebalais,
pieno produktais, gyvūnų išmatomis), gruntu, smėliu, akmenimis, pavojingomis
atliekomis (tepalais, užterštomis pakuotėmis).
„Kauno
švara“ atkreipia dėmesį, kad tvarkydami vieną aplinkos vietą, neužterštume
kitos. Nepalikite žaliųjų atliekų prie bendro naudojimo konteinerių, kur jos
ims gesti, skleisti nemalonų kvapą, gadinti estetinį vaizdą, ir kurioms
sutvarkyti reikės papildomų pajėgų bei išlaidų.
Nedeginkite
jų ir savo sklypuose ar kitose teritorijose – deginimas kelia gaisrų riziką ir
teršia orą. Primenama, kad žaliųjų atliekų deginimas pažeidžia aplinkos
apsaugos reikalavimus ir užtraukia baudą.
Kaip kompostuoti?
Kompostuoti galima augalų lapus,
smulkesnes šakeles, vaisius, riešutų, kiaušinių lukštus, nupjautą žolę,
piktžoles (patartina be subrendusių sėklų), šieną, mėšlą, natūralų naminių
graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) pakratą, smulkias medienos atliekas (žievė,
pjuvenos), suplėšytą popierių, kartoną, kiaušinių dėklus, virtuvės atliekas
(arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, vaisių, daržovių žieves bei
kitus vaisių ir daržovių likučius ir pan.)
Žaliąsias atliekas savo namų ūkyje
reikia specialiai tam įrengtoje vietoje ar dėžėje. Žolę į kompostą ją reikėtų
dėti ne vos nupjautą, o jau kiek apdžiuvusią, nes kitaip ims pūti ir rūgti.
Stambesnę žolę rekomenduojama pasmulkinti.
Kompostuojamas biuro popierius,
kartonas turėtų būti be spalvotos spaudos. Jį reikia susmulkinti ir sudrėkinti,
po to išsluoksniuoti su kitomis medžiagomis.
Į kompostą netinkama draugija – ligoti
augalai, ąžuolo lapai, ąžuolo ir spygliuočių medžių pjuvenos, daug obuolių ar
citrusinių vaisių – pastarieji perrūgštins žemę. Kompostas tinkamas naudoti
gaunamas po metų ar dvejų.
