Stipriai užteršusi savo
vienintelę gyvenamąją planetą žmonija ieško būdų, kaip šią planetą išsaugoti.
Vienas jų – vystyti žiedinės ekonomikos modelį, kurio esminis principas –
išvengti atliekų susidarymo ir kuo ilgiau išlaikyti daiktus bei žaliavas vartojimo
ir gamybos rate.
Inovatyvius sprendimus
išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų
komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir
šlako liekanas panaudoti kelių statyboje. Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės
ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti
sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti
vertinga žaliava.
Lapkričio 23d. Kauno miesto
savivaldybė ir UAB “Kauno švara”, pakvietė Aplinkos ministerijos, Aplinkos
apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento, UAB „Autokaustos“, AB
„Kauno tiltų“, UAB „Kauno kelių“, UAB Fegdos, UAB Gren Lietuva, AB „Automobilių
kelių direkcijos“, UAB „Laboratoriniai tyrimai“,UAB „Laboratorinių bandymų
centro“, UAB Urbanline, UAB Rusnė, UAB Atamis, AB „Kelių priežiūros“, UAB Kauno
kogeneracinė jėgainės, UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainės atstovus į
susitikimą, kuriame prof. dr.
Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius pristatė
nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant
dviračių takus ar šaligatvius.
Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinė jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t., Vilniaus kogeneracinė jėgainėje – 160 000 t., Klaipėdos Gren – 255 000 t.) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas. 2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t. pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.
Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti
naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo
projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe.
„2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji
eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“ –
kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
Mokslininkai, atsižvelgdami į
Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo
įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys
aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus,
gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei
tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse
susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto
priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir
šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t. pelenų ir šlako atliekų),
kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų
išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 %
metalų. Iš mechaniškai apdorotų 65 000 t. pelenų ir šlako išgauta 2
530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą galime
sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką. „Tik išnaudojus
visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės
ekonomikos tikslai“ – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius
Lazauskas.
Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis
(mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją
veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai
aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.
TOKIE PELENAI IR ŠLAKAS GALI BŪTI
NAUDOJAMI:
- Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas
ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams
įrengti. - Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų
gamybai. - Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti,
pastatų pamatams). - Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti,
uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant
laikinuosius kelius.
Toks po nepavojingųjų atliekų
deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali
atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių
tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc.
pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir
Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo
paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas)
naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams,
sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama
net iki 100 proc.
„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą“ – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
