Medžiams metant savo auksinį apdarą, sparčiau suktis tenka ir miesto
tvarkos prižiūrėtojams – šluoti lapus, surinkti prie šaligatvių stūkančius
juodų maišų kalnus. Juos
paliekantiems apsileidėliams gresia baudos, todėl geriau rinktis „Kauno
švara“ dalijamus didmaišius. Jų naudą jau teigiamai įvertino ir patys
gyventojai.
Kaip atsakingai tvarkyti žaliąsias atliekas
Rudenį miesto tvarkos prižiūrėtojai susiduria su žaliųjų atliekų gausa ir
jų netinkamu rūšiavimu. Žaliosios atliekos tai – lapai, žolė, velėna, vaisių
krituoliai ir panašiai. Jų jokiu būdu negalima sumaišyti su mišriomis
komunalinėmis atliekomis – mesti į bendrą atliekų konteinerį.
„Į tam nepritaikytus konteinerius įmestos žaliosios atliekos pūva ir ima
skleisti nemalonų kvapą. Užterštos komunalinės atliekos, patekusios į rūšiavimo
gamyklas, gadina įrenginius, apsunkina išrūšiavimą ir sukelia sunkumų išgaunant
kokybišką antrinę žaliavą“, – teigė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro
Veiklos administravimo vadovė Violeta Dumčienė.
Mieste ir gyvenvietėse žaliąsias atliekas deginti draudžiama – degdamos
atliekos išskiria kietąsias daleles, kurios teršia orą, daro neigiamą poveikį
žmogaus sveikatai. Pasak V. Dumčienės, žaliųjų atliekų deginimas, nesilaikant
reikalavimų, gali užtraukti baudą nuo 30 iki 300 eurų.
Rūšiavimo nauda yra akivaizdi. Rūšiuodami galime užtikrinti tvarkingą
aplinką, sumažinti vandens ir oro taršą bei pristabdyti miškų kirtimą,
sumažinti atliekų tvarkymo kaštus ir kita. Žaliąsias atliekas galima
kompostuoti, bet ne visi turi galimybę rasti vietą specialiai dėžei, o ir jos
greitai prisipildo. Todėl geriausia alternatyva – antrinių žaliavų konteineriai
ir didmaišiai.
Netolerancija šiukšlintojams
Prižiūrimuose kiemuose, žaliose erdvėse ir prie gatvių į vieną krūvą
suversti lapai ar jų maišai dažnai gadina estetinį vaizdą.
„Ypač dažnai žmonės juodus polietileninius maišus palieka prie
pagrindinių gatvių. Gal gyventojams atrodo, kad taip miesto tvarkytojai juos
geriau pamatys, tačiau taip elgtis neatsakinga. Tokios šalikelėse paliktos atliekos
galiausiai išvežamos, bet pirmiausia visuomet bandoma nustatyti šiukšlintoją.
Jei pamatote asmenį, kuris bando būti gudresnis už kitus, nedelsiant
praneškite. Taip visi kartu kursime gražesnį miestą“, – ragino Kauno miesto
savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Prie tvarkingesnio Kauno ypač prisideda balandžio – lapkričio mėnesį
„Kauno švaros“ teikiama žaliųjų atliekų vežimo paslauga. Užsisakius šią
paslaugą, privačių namų gyventojams, bendrijoms ir/ar daugiabučiams namams suteikiami
specialūs, tik žaliosioms atliekoms dėti skirti konteineriai.
Tuo tarpu rudens metu, kuomet medžiai pradeda
mesti lapus, bendrijos, administratoriai, seniūnijos, įmonės ir fiziniai
asmenys gali užsisakyti didmaišius, skirtus būtent lapų sudėjimui. Didmaišių
paklausa sulig kiekvienais metais auga, dėl to lapų surinkimo procesas vyksta
kur kas greičiau ir sklandžiau. Teigiamus pokyčius mieste pastebi ir miesto ir
savo privačių sklypų aplinkas prižiūrintys piliečiai.
Didmaišius vadina išsigelbėjimu
„Kol nebuvo didmaišių, nuolat tekdavo sukti galvą, kur dėti sugrėbtus
lapus. Polietileno maišai nepatvarūs, plyšta, todėl tvarkymosi procesas
užtrukdavo ir kainuodavo daug nervų. Tačiau atsiradus didmaišiams viskas
išsisprendė – jie atvežami
visiškai nemokamai, o išvežimo kaina tikrai nesikandžioja. Paprasta ir patogu!“
– taip populiarėjančią
paslaugą apibūdino vienas Žaliakalnio gyventojas.
Kitas šilainiškis papasakojo karčią, bet gera pamoka tapusią patirtį:
„Kartą teko sumokėti baudą, nes sugrėbtus lapus maišuose palikau ant
šaligatvio. Tačiau tokio poelgio greit pasigailėjau – kažkas mane nufotografavo
ir apskundė. Nuo to laiko domiuosi visomis naujovėmis ir lapus tvarkau
atsakingai. Didmaišiai ir jų išvežimas tapo tikru išsigelbėjimu“, – ir kitiems
sekti jo pavyzdžiu ragino vyras.
Kauno komunalininkai teigia, kad didmaišiai suteikiami nemokamai, o paslaugos
užsakovai moka tik už jų išvežimo paslaugą. Kauniečiui norinčiam užsisakyti
didmaišį, reikia kreiptis į rajono seniūniją, pateikti laisvos formos prašymą
el. paštu mvs@svara.lt arba skambinti į Kauniečių aptarnavimo centrą MANO
KAUNAS, numeriu 8 800 20 000.
„Kauno švara“ atstovai taip pat primena, kad žaliosios atliekos iš
kauniečių, daugiabučių bendrijų, sodininkų ir sodų bendrijų priimamos nemokamai
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje
Nemajūnų g. 15A.
Gresia baudos
Nepaisant to, kad geranoriškų gyventojų dėka „sąvartynų“ mieste sumažėjo,
pasak „Kauno švaros“ atstovų, tai vis dar opi problema.
„Tikrai dar pasitaiko žmonių, kurie lapus ir kitas atliekas iš savo
sklypų deda arba išpila neleistinose vietose – ant šaligatvių, pakelėse, kitų
žmonių sklypuose ar tiesiog šalia bendrojo naudojimo konteinerių“, – teigė
„Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.
Kiekvieno žemės sklypo valdytojas – fizinis asmuo ar daugiabutis namas –
yra atsakingas už atliekų, lapų surinkimą iš jam priklausančios žemės ir
aplinkos tvarkymo darbus. Viešąsias erdves prižiūri Miesto tvarkymo skyrius,
kuris duoda užsakymus „Kauno švarai“.
Tiek netvarkomas sklypas, tiek ne pagal paskirtį metamos ar paliekamos
atliekos laikomi viešosios tvarkos nusižengimais ir gali užtraukti baudą iki
600 eurų.
Šiukšlintojus nuolat fiksuoja ir šalia bendrojo naudojimo konteinerių įrengtos „Kauno
švaros“ vaizdo stebėjimo kameros. Šiuo metu jų Kauno mieste įrengta jau virš
100 vnt., o anot komunalininkų, artimiausiu metų jų tik daugės.
