Kauniečiams vis geriau išrūšiuojant
atliekas bręsta nauji sprendimai
Kaune po pirminio rūšiavimo kasmet surenkami vis didesni kiekiai išrūšiuotų
pakuočių ir antrinių žaliavų. Gyventojams individualiuose namuose ir prie
daugiabučių, o taip pat ir verslui vis uoliau naudojant skirtingus buitinių
atliekų konteinerius, atitinkamai kyla diskusija, ar vis dar verta turėti mišrių
komunalinių atliekų apdorojimui skirtą neefektyviai veikiančią mechaninio
biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklą.
Antrinis rūšiavimas tampa pertekliniu
Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Kaune MBA buvo pastatyta siekiant, kad
kuo mažiau mišrių komunalinių atliekų patektų į sąvartynus, iš jų srauto
išrūšiuojant vis daugiau antriniam panaudojimui tinkamų atliekų. Šiam tikslui panaudotos
Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos.
Kaune tokį iš pirmo žvilgsnio kilnų tikslą jau nuo pirmų dienų temdė nesusipratimai.
Pirmiausia – nevykusiai parinkta vieta – 2016 m. MBA gamykla iškilo miesto
teritorijoje, o iš jos sklindantis tvaikas pasiekdavo arčiausiai esančius
tankiai apgyvendintus Ramučius, Karmėlavą. Jų gyventojai dėl to jau nuo pirmų
MBA veiklos metų skundais atakavo institucijas.
Kita ne mažiau svarbi aplinkybė dėl MBA veiklos efektyvumo – jos atsiradimo
laikas. Statybos leidimas šiam objektui išduotas dar 2014 m. rugsėjo 23 d.,
kuomet Kauno regione nebuvo išplėtotas pirminis atliekų
rūšiavimas. Nuo MBA eksploatavimo pradžios Kaune pradėjo veikti užstato
sistema, visos individualios valdos aprūpintos pakuočių ir antrinių žaliavų
rūšiavimo konteineriais, pradėtos atskirai surinkinėti žaliosios atliekos ir
turbūt svarbiausias pirminį rūšiavimą lemiantis faktorius – atliekų tvarkymo
sistemos modernizacija Kauno mieste įrenginėjant šiuolaikiškas pusiau požeminių
konteinerių aikšteles „Molok“ pakuotėms ir antrinėms žaliavoms.
Jei veiklos pradžioje tokius nesusipratimus buvo galima dangstyti būtinybe
išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, ilgainiui šis argumentas vis silpnėjo. Ne
veltui ir Aplinkos ministerija paskelbė
siūlymą atsisakyti šalyje atliekų apdorojimo MBA įrenginiuose – užsibrėžta
toliau gerinti pirminį rūšiavimą, kurį vis kokybiškiau atlieka gyventojai.
Tuo labiau, kad jau baigėsi terminas, kai nebuvo galimybės keisti už ES paramos
lėšas statytų objektų paskirties.
„Man atrodo, kad proporcingas geras pirminis
rūšiavimas sugebėtų jau pertekline tampančią infrastruktūrą išimti iš
regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų tvarkymo sistemos“, – teigė
aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Bendruose Europos Sąjungos uždaviniuose užsibrėžtas
labai konkretus bei privalomas – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų
atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų. Taip pat numatyta, kad iki 2025 m.
turi būti perdirbta 55 %, iki 2030 m. – 60 %, o iki 2035 m. – 65 % visų komunalinių atliekų.
Gerėjantys rūšiavimo ypatumai
O kokia pirminio rūšiavimo situacija Kaune? UAB „Kauno švara“ generalinis
direktorius Saulius Lazauskas įsitikinęs, Kaunui neturėtų kilti problemų pasiekti
Europos Sąjungos uždaviniuose numatytus rodmenis, mat rūšiavimo kultūra tarp
kauniečių nuolat stiprėja.
„Kauno gyventojai sąmoningi ir jie kasmet išrūšiuoja vis daugiau antrinių
žaliavų bei pakuočių atliekų, tinkamų pakartotiniam perdirbimui. Tai tik įrodo,
kad jiems rūpi ateities gerovė. Juk rūšiuojamos atliekos suteikia galimybę
panaudoti jas antrą kartą, kompostuoti arba panaudoti
energijai išgauti. Tai itin didelis laimėjimas prieš opią mišrių komunalinių atliekų
tvarkymo problemą, kadangi tik išrūšiuotas atliekas galima prikelti naujam
gyvenimui. Verta paminėti, kad nuo 2024 m. Kaune bus vykdomas ir maisto atliekų
surinkimas, todėl tikimės, kad gyventojai taip pat puikiai priims ir šią
naujovę, o rezultate tai bus dar viena priemonė gerokai sumažinti surenkamų
mišrių komunalinių atliekų kiekį“, – tvirtino S.
Lazauskas.
Šiuo metu Kauno gyventojams suteiktos visos galimybės sėkmingai rūšiuoti ne
tik komunalines, bet ir kitas buityje susidarančias atliekas. Gyventojų
sąmoningumą įrodo ir kasmet ženkliai augantys po pirminio rūšiavimo išrūšiuotų atliekų
kiekiai:
- Užstato
sistema (veikia nuo 2016 m.).
Pirmaisiais metais buvo išrūšiuota
1956 tonos pakuočių atliekų. Tuo tarpu 2021 m. beveik dvigubai daugiau – virš
3528 tonų.
- Visos
individualios valdos aprūpintos rūšiavimo konteineriais (2016 m.).
Kauno mieste kiekvieną mėnesį
ištuštinama virš 63 tūkst. pakuočių ir kitų antrinių žaliavų konteinerių individualiose
valdose.
- Tekstilės
konteinerių plėtra.
2018 m. Kaune buvo 142 tekstilės
konteineriai, o 2022 m. – jau 405. Planuojama, kad 2023 m. jų mieste bus jau
virš 850. Pastaraisiais metais ženkliai išaugo ir surinktų tekstilės atliekų
kiekiai: 2020 m. – 349 kg, o 2022 m. – jau 1315 kg.
- Žaliųjų atliekų
surinkimas (paslauga pradėta teikti 2018 m.).
Pirmaisiais metais tokia paslauga
naudojosi viso labo 300 klientų – surinkta 4314 kub. m žaliųjų atliekų. Tuo
tarpu 2022 m. – jau virš 6550 klientų, surinkta virš 29 000 kub. m žaliųjų
atliekų.
- Pusiau
požeminių konteinerių „Molok“ įrengimas (nuo 2017 m. pabaigos).
Suomiškos kilmės konteineriai Kauno mieste pradėjo didelius pokyčius atliekų surinkimo sistemoje. Juos įrengus, šalia nebesimėto pavienės atliekos, o pusiau požeminė konstrukcija sumažina bakterijų augimą ir slopina nemalonius kvapus. Šiuo metu Kaune įrengta virš 834 tokio pobūdžio pusiau požeminių konteinerių aikštelių, o surenkamų atliekų kiekiai nuo pirmųjų metų išaugo bene dvigubai – nuo 7401 iki 13676 tonų. Šie skaičiai auga kasmet, todėl galima daryti prielaidą, kad Kaunas eina gera linkme siekiant bendrų Europos Sąjungos uždavinių.
Siūlo kur kas pigesnį būdą
Dar labiau MBA įrenginių reikšmė sumenko pastačius Kauno kogeneracinę
jėgainę (KKJ). Visgi šiuo metu Lietuvos
Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys
atliekų tvarkymą, nustato, kad atliekos į KKJ gali būti vežamos tik prieš tai
jas apdorojus MBA.
Pagrįstai kyla klausimas, ar ne per didelė prabanga regione turėti du
objektus, kurie leidžia mažinti į sąvartynus patenkančias atliekas?
Iškalbingi ir skaičiai. Prognozuojama, kad kiekviena
MBA apdorojama atliekų tona jau artimiausiu metu kainuos 98 Eur, kuomet Kauno
kogeneracinėje jėgainėje – vos 44 Eur. Atsisakius MBA, apie 128 tūkst. tonų
atliekų keliautų tiesiai į jėgainę ir dėl to Kauno regiono gyventojai
kiekvienais metais sutaupytų po 6,9 mln. Eur (nuo 2027 m. ši suma jau siektų
9,3 mln. Eur), iš kurių vien Kauno miesto gyventojams tenka 4,4 mln. Eur (nuo
2027 m. siektų 5,9 mln. Eur).
„98 procentai po pirminio rūšiavimo į MBA patekusių mišrių komunalinių
atliekų, atlikus mechaninį apdorojimą, kainuojantį 12,5 mln. eurų, vis tiek
lieka tinkamai neišrūšiuotos. Be kita ko, po MBA apdorojimo didžioji dauguma
šių atliekų vis tiek vežamos į KKJ, todėl tai netikslinga nei ekonominiu, nei
aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Užtikrinus, kad
Kaune bus įgyvendintos ES nustatytos atliekų perdirbimo užduotys, po pirminio
rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas būtų tikslinga vežti tiesiogiai
į KKJ ir jas tiesiausiu keliu panaudoti kaip energetinį resursą, iš atliekų išgaunant
elektros ir šilumos energiją“, – aiškino S.Lazauskas.
Gresia mokesčių brangimas
Dar vienas svarbus argumentas yra tas, kad per metus MBA įrenginiai iš
mišrių atliekų atskiria apie 48 tūkst.
tonų techninio komposto. Visgi netrukus šis kiekis gerokai sumenks –
Kauno mieste 2024 m. pradėjus surinkinėti maisto atliekas, MBA nebepasieks tokie
dideli bioskaidžių atliekų kiekiai ir nebesusidarys tiek techninio komposto.
Šiuo metu toks kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, kuriai taršos
mokestis dar netaikomas. Tačiau nuo 2027 m. ši atlieka negalės būti traktuojama
kaip perdirbta, o ji vis tiek būtų vežama į sąvartyną ir tai kainuotų dar
papildomus 50 Eur už toną (sąvartyno taršos mokestis).
„Kauno švara“ paskaičiavo, kad palikus toliau veikti MBA, mokestinė atliekų
tvarkymo kainos našta Kauno regiono gyventojams papildomai išaugtų apie 2,4
mln. Eur per metus, iš kurių 1,5 mln. Eur tektų vien Kauno miestui.
„Mūsų pozicija yra aiški – gerinti teikiamų paslaugų kokybę gyventojams, stiprinti
pirminį atliekų rūšiavimą, plėsti tam reikalingą infrastruktūrą, efektyvinti
pakuočių atliekų tvarkymą ir perdirbimą neužkraunant bereikalingos papildomos
finansinės naštos gyventojams ir verslui. Deja, manau, kad iš esmės
nepertvarkius MBA veiklos, to išvengti būtų vis sudėtingiau ar net neįmanoma“, –
sakė S. Lazauskas.
