Jau
penktąjį kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas sulaukė rekordinio
dalyvių skaičiaus – savo žinias pasitikrinti ir tarpusavyje pasirungti dėl
puikių prizų panoro daugiau nei 16 tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos.
Egzamino
idėjos prasmingumu nuo pat pradžių neabejojęs Vilniaus apskrities atliekų
tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius šiandien pasidžiaugia ne tik
nuosekliai augančiu dalyvių aktyvumu, bet ir didėjančiu gyventojų sąmoningumu.
„Skaičiai
kalba patys už save – kasmet egzaminą nuotoliniu būdu nusprendžia laikyti vis
daugiau gyventojų, o tai rodo augantį mūsų visų sąmoningumą ir susidomėjimą
„Atliekų kultūros“ temomis. Nors didžiausią aktyvumą egzamine tradiciškai
demonstruoja švietimo įstaigos – šįmet
jų dalyvavo 691, pasitikrinti ir tuo pačiu pagilinti savo žinias kasmet
nusprendžia vis daugiau mokyklos duris jau senokai užvėrusių, tačiau mus
supančiai aplinkai neabejingų gyventojų iš visos Lietuvos“, – sako egzamino
iniciatorius T. Vaitkevičius.
Tarp
jų – ir prie „Atliekų kultūros“ veiklos nuolatos prisidedanti Milda Paukštė,
šiais metais egzaminą nuotoliniu būdu laikiusi jau penktąjį kartą. Kasdieniame
gyvenime tvarumo temoms daug dėmesio skirianti moteris šįmet parodė išties
puikius rezultatus, tačiau ne jie, anot Mildos, egzamino metu jai svarbiausi.
„Visuomet
smalsu pasitikrinti savo žinias. Šįkart egzamine sekėsi tikrai puikiai –
teisingai pavyko atsakyti į devyniolika klausimų iš dvidešimties, tačiau ir
tobulėjimui erdvės dar likę. Įdomu buvo stebėti ir tris savo vaikus, kurie
egzaminą sprendė namuose, pasitikrinti, kiek teisingų atsakymų jie žinos iš
mūsų pačių kasdienio gyvenimo – džiugu, kad tokie klausimai kaip plauti ar
neplauti jogurto indelį prieš rūšiavimą, jiems nesukėlė iššūkių“, – sako M.
Paukštė.
„Atliekų
kultūros“ tema, anot M. Paukštės, glaudžiai persipynusi su pačiomis
įvairiausiomis sritimis bei veiklomis, tad domėjimasis ja turėtų būti kiekvieno
mūsų gyvenimo dalis, o tradiciškai kasmet rengiamas egzaminas – puikus būdas
dar kartą priminti apie mus supančios aplinkos svarbą ir patiems prisidėti prie
jos tausojimo.
Pabandykite įveikti sudėtingiausius
egzamino klausimus
Kaip
ir kasmet egzamino klausimai buvo parengti trims skirtingoms amžiaus grupėms:
1-4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir
vyresniems dalyviams. Nors klausimams atsakyti buvo skirtos 45 minutės,
daugybei dalyvių pakako ir mažiau laiko.
Nė
karto nesuklysti ir teisingai atsakyti į visus klausimus šiemet pavyko net 77 egzamino dalyviams – kiekvienas
jų buvo įvertintas „Eksperto“ diplomu.
Per
trumpiausią laiką teisingai į visus egzamino klausimus atsakęs dalyvis bus apdovanotas
išskirtiniu įmonės „Litbike“ įsteigtu prizu –
elektriniu dviračiu „E-City COREST Salley“, o geriausių rezultatų
pasiekusiam Vilniaus regiono dalyviui egzamino rėmėjas – prasmingų pirkinių
slėnis „Nordika“ – dovanų įteiks elektrinį paspirtuką „Beaster Voyager“,
važiavimą paversiantį tikru malonumu.
Dovanų
egzamino organizatoriai ir rėmėjai aktyviausiems ir geriausiai pasirodžiusiems
dalyviams paruošė ir daugiau – nuo gamtai draugiškų gertuvių, kuprinių ir kitų
praktiškai panaudojamų daiktų, iki įdomių edukacijų ir smagių pramogų.
Net jei šių metų „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti nespėjote, pasitikrinti savo žinias ir išbandyti jėgas galite adresu egzaminas.atliekukultura.lt/archyvas/ – čia rasite visus egzamino klausimus.
Pačius
sudėtingiausius, tapusius rimčiausiu iššūkiu skirtingų grupių dalyviams,
pateikiame žemiau – ar pavyks į juos atsakyti teisingai?
Ko neturėtume mesti į maisto atliekų
konteinerius?
- arbatos tirščių bei
pakelių; - riebalais ir kitais
maisto produktais sutepto popieriaus ir popierinių rankšluosčių; - maisto, supakuoto į
stiklines ar metalines pakuotes; - visi atsakymai
neteisingi.
TEISINGAS
ATSAKYMAS:
Šis
klausimas buvo skirtas 1–4 klasių moksleiviams.
Į
maisto atliekų konteinerius turėtume mesti: naudojimui netinkamus vaisius ir jų
likučius; bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas; arbatos tirščius bei
pakelius; kavos tirščius ir jų popierinius filtrus; riebalais ir kitais maisto
produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Be to, tik į maisto
konteinerį turėtume išmesti mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų
likučius. Tačiau į jį negalima mesti maisto, supakuoto į stiklines, plastikines
ar metalines pakuotes. Pavyzdžiui, sugedusius marinuotus agurkus, uogienes ar
konservus iš pakuočių teks iškratyti į maisto konteinerį, o stiklainį ir
skardines mesti į atitinkamus pakuočių konteinerius. Taigi, teisingas atsakymas
– į maisto atliekų konteinerius nevalia
mesti maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes.
Į maisto atliekų konteinerį, kartu
su maisto atliekomis galima mesti:
- popierinius virtuvinius
rankšluosčius; - žolę ir lapus;
- vienkartinius
popierinius indus; - visi atsakymai teisingi.
TEISINGAS
ATSAKYMAS:
Šis
klausimas buvo skirtas 5–10 klasių moksleiviams.
Nuo
2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Atliekų pagrindų direktyvai, biologinės kilmės
atliekos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose. Į
maisto atliekų konteinerius galima mesti visas atliekas, kurios susidaro maisto
gamybos metu, taip pat vartojimui netinkamus maisto likučius, popierinius
panaudotus rankšluosčius. Kartu į maisto konteinerius galima mesti ir
kambarinius augalus, sodo ir daržo atliekas, vienkartinius popierinius indus.
Taigi visas atsakymuose paminėtas atliekas galima mesti į maisto atliekų
konteinerį.
Kokia institucija yra atsakinga už
valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos atliekų tvarkymo srityje
koordinavimą?
- Aplinkos apsaugos
departamentas prie Aplinkos ministerijos; - Lietuvos Respublikos
Seimas; - Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerija; - nei vienas atsakymas
nėra teisingas.
TEISINGAS
ATSAKYMAS:
Šis
klausimas buvo skirtas 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams.
Visos
išvardintos institucijos turi apibrėžtą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje –
Seimas priima šią sritį reguliuojančius įstatymus, Sveikatos apsaugos
ministerija koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant
medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus, Aplinkos apsaugos departamentas
kontroliuoja nustatytų reikalavimų vykdymą tvarkant atliekas. Kompetenciją
koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo
srityje Atliekų tvarkymo įstatymas priskiria Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijai. Taigi teisingas – paskutinis atsakymas.
