Dėl pasikeitusios
valstybinės atliekų tvarkymo politikos ir pakelto atliekų tvarkymo mokesčio,
kurį nustato Kauno RATC dalininkai, kauniečiai nuo birželio 1 dienos už
šiukšlių išvežimą moka šiek tiek daugiau – kaina išaugo 9 proc. Prie kainų augimo
prisidėjo ir ūgtelėjusios atliekų deginimo kainos bei išaugę atliekų deginimo
kiekiai. Tuo tarpu atliekų surinkimo ir išvežimo įkainis, kurį nustato UAB „Kauno
švara“, liko nepakitęs.
„Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad perdirbti ar energijai gauti privaloma ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų. Taigi perdirbimui netinkamos atliekos turi būti deginamos ir tik nedidelė jų dalis gali patekti į sąvartyną. Atliekų išvežimo kaina didėja gana simboliškai, nes į ją įskaičiuota didesnė šiukšlių deginimo kaina bei didesni jų deginimo kiekiai“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Pasak jos, perskaičiavus mokesčių dydžius, siekta, kad pokyčiai kauniečiams, gyvenantiems daugiabučiuose ar privačiuose namuose, būtų kuo mažiau juntami. Privatiems vartotojams atliekų išvežimo kainos skirtumas Kauno mieste bene mažiausias visoje šalyje – apie 9 proc.
Vadovaujantis
Europos sąjungos ir Lietuvos atliekų tvarkymo politiką reglamentuojančiais
teisės aktais, visų pirma, privaloma stengtis mažinti išmetamų atliekų kiekį,
antru etapu esamos atliekos privalo būti perdirbamos, vėliau panaudojamos
energijai gauti (deginamos) ir tik likusi dalis vežama į sąvartyną.
Šįmet Kauno
kogeneracinėje jėgainėje planuojama sudeginti beveik 72 tūkst. tonų atliekų.
Kitąmet – 81,5 tonas. Vienos tonos sudeginimas šioje
jėgainėje kainuoja 35 eurus. Palyginimui, 2019 metais buvo sudeginta tik
24 tūkst. tonų atliekų, o vienos tonos deginimo kaina tuo metu siekė 28 eurus.
„Kalbant paprastai,
dabar mažiau atliekų galime vežti į sąvartyną, o daugiau turime sudeginti.
Tiesa, gyventojams šiukšlių išvežimo kaina išaugo labai nežymiai, nes sutarėme,
jog tiek Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, tiek bendrovė „Kauno švara“
optimizuos visus veiklos procesus ir kaina kilo tik dėl to, jog ženkliai išaugo
deginami atliekų kiekiai“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Pasak jo, dauguma kitų šalies savivaldybių
naujus atliekų tvarkymo įkainius jau pasitvirtinusios, Kaunas tą daro vienas
paskutinių.
„Sprendimą patvirtino
Kauno miesto taryba, nes tai norminis teisės aktas, kuriam įsigalioti reikėjo 3
mėnesių. Esame vieni iš tų, kurie priiminėja centrinės valdžios įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytus sprendimus bene vėliausiai. Siekėmė, jog
kauniečiams, nors ir simbolinis, tačiau mokesčio padidėjimas būtų priimtas kaip
įmanoma vėliau“, – aiškino T. Metelionis.
Nauji atliekų tvarkymo
mokesčio tarifai pradėti taikyti nuo birželio 1 d. Nuosavame name gyvenantus
kaunietis turi sumokėti 38 euro centais daugiau negu prieš tai, o štai 60 kv.
m. ploto bute gyvenantys miestiečiai nuo birželio 1-osios vietoje 5,67 Eur moka
6,19 Eur.
Tiesa,
gyventojų bendrijos turi kelis pasirinkimo variantus. Kaip ir iki šiol, galima
pasirašyti atliekų tvarkymo sutartis, kuriose numatoma, kiek atliekų bus metama
į mišrių atliekų konteinerius ir kas kiek laiko jos bus išvežamos. Atitinkamai,
kuo daugiau atliekų pasirenkama išrūšiuoti į specialiai tam skirtus
konteinerius, tuo mažiau išmetama mišrių šiukšlių. Taigi, sumažinę mišrių
atliekų kiekį, gyventojai už atliekų tvarkymą mokės mažiau.
Šiuo metu
didžiausius kiekius nerūšiuotų ir netvarkingai laikomų atliekų sugeneruoja
įvairaus profilio įmonės, todėl, siekiant paskatinti jas būti labiau socialiai
atsakingomis ir rūšiuotų kuo daugiau atliekų, mokestis už nerūšiuotų atliekų
išvežimą joms brangs daugiau.
Tiesa,
juridinių asmenų mokestis už atliekų išvežimą priklauso nuo jų kiekio, todėl
mažiau atliekų sugeneruojančioms įmonėms, pasikeitimai pasijautė nežymiai.