Kokybės linija
8 37 490729
Avarinė tarnyba
8 800 00111
Kauniečių aptarnavimo centras
8 800 20000
Palikite atsiliepimą
kokybe@svara.lt

Prastai parinkta vieta ir nepakeliama smarvė verčia ieškoti tiesos – ar Kaunui tikrai reikalinga MBA gamykla?

Šiai dienai Kauno regiono komunalinės atliekos po pirminio rūšiavimo yra vežamos ir apdorojamos Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykloje. Nors MBA oficialiai veikia beveik penkerius metus, kyla klausimas: ar tai tikrai tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek ir gyventojų sveikatos požiūriu efektyvus projektas?

MBA veiklos chronologija:

  • VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Kauno RATC) veiklą pradėjo 2005 m. kovo 2 d.
  • VŠĮ Kauno RATC dalininkai 2010 m. rugsėjo 10 d. pritarė dėl paraiškos teikimo finansavimui pagal 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų priemonę VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
  • Statybos leidimas Kauno MBA išduotas 2014 m. rugsėjo 23 d., miestą valdant tuometiniam merui Andriui Kupčinskui (dabartiniai Kauno miesto savivaldybės vadovai priimant sprendimą nedalyvavo).
  • Kauno MBA pradėta eksploatuoti 2016 m. sausį.
  • Projekto biudžetas – 34,441 mln. eurų, iš jų 29,244 mln. eurų skirti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, 5,196 mln. eurų prie projekto įgyvendinimo prisidėjo projekto vykdytojas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Konkrečiai Kauno MBA statybos vertė sudarė 24,672 mln. eurų.

Dabar galima tik spėlioti, kodėl MBA buvo nuspręsta statyti pačiame Kauno mieste, tačiau dėl šio visiškai neapgalvoto sprendimo netoli gamyklos įsikūrusių Kauno miesto, Ramučių, Karmėlavos ir kitų rajonų gyventojai tapo savo pačių gyvenamosios vietos įkaitais: nuo gamyklos nuolat sklinda nemalonūs kvapai, todėl gyventojai dėl nepakeliamos smarvės ir grėsmės sveikatai dažnu atveju tiesiog negali iškelti kojos iš namų.

Susirūpinusių gyventojų nepasitenkinimas ir nuolatiniai aplinkosaugininkų skundai jau yra žinomi tiek dabartinės Kauno miesto savivaldybės vadovams, tiek ir Aplinkos ministerijai, tačiau iki šiol jokių veiksmų imtasi nebuvo, mat kvapų ir taršos normos šioje gamykloje nėra viršijamos.

Neefektyvus atliekų panaudojimas

Tad jei ne nepakeliamas kvapas, galbūt, neefektyvi veikla yra atsakymas į tai, ar  MBA yra reikalinga miestui?

2019 m. duomenimis, Kauno regiono MBA įrenginiuose per metus apdorojama apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Laikinosios sostinės atliekos čia sudaro 64 proc., visam  Kauno regionui ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o miesto gyventojams – atitinkamai 5,5 mln. eurų.

Tačiau apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama vos 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, o tai nesiekia net 1 proc. nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų. Tuo tarpu 1 tona išrūšiuotų perdirbamų atliekų gyventojams kainuoja 7200 eurų.

„Kauno mieste jau dabar turime pakankamai gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos. 99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbimui, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – teigia bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Galimybė sutaupyti

Skaičiuojama, kad 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regionui kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o vien Kauno miestui – apie pustrečio milijono kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.

Verta paminėti, kad vien per 2020 m. 1-ąjį pusmetį po pirminio rūšiavimo (iš gyventojų) Kauno mieste buvo surinkta beveik tiek pat antrinių žaliavų (plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos), kiek buvo surinkta per visus 2016 metus. Todėl galima daryti prielaidą, kad per 4-erius metus surenkamų antrinių žaliavų kiekis beveik padvigubėjo.

„Vertinant ir analizuojant 2018 m. atliekų tvarkymo duomenis pagal šiuo metu galiojantį atliekų tvarkymo mokestį (ATM), aiškiai matoma, kad jei visi regionai mokėtų tik už atliekų vežimą tiesiogiai į KKJ, 2018 m. Kauno regione ATM būtų sumažėjęs 44 proc.  To pavyzdys: vežant į MBA, atliekų sutvarkymo išlaidos siekė beveik 9,5 mln. Eur., tačiau „apėjus“ MBA, ir atliekas vežus tiesiai į KKJ, išlaidos būtų siekusios vos kiek daugiau nei  5 mln. Eur“, –  sako „Kauno švara“ vadovas.

Atliekų tvarkymo kultūra Lietuvoje ir Europoje

S. Lazausko teigimu, tenka pripažinti, kad Lietuvos atliekų tvarkymo kultūra vis dar turi didelių trūkumų. Pasak jo, užtenka pasižiūrėti į CEWEP Europos sąjungos šalių komunalinių atliekų tvarkymo palyginimą ir aiškiai pamatysime, kur Lietuvai reikėtų pasitempti.

„Jeigu rūšiuojame ir kompostuojame geriau nei Europos vidurkis – 52 proc. prieš 47 proc., likusias atliekas šaliname kur kas primityviau. Pavyzdžiui, energijai panaudojame viso labo 13 proc. atliekų ir net 25 proc. atliekų šaliname į sąvartynus“, – sako „Kauno švara“ generalinis direktorius.

Idealus atliekų tvarkymo scenarijus – sekti šalių, kurios visas atliekas arba išrūšiuoja, arba iš jų išgauna energiją, pavyzdžiu (tokių šalių ES net 5: Švedija, Suomija, Danija, Vokietija, Olandija, nedaug nuo jų atsilieka ir Belgija, Austrija bei Liuksemburgas).

„Tad jeigu nėra galimybės išrūšiuoti antrinių žaliavų, atliekas reikia ne šalinti į sąvartyną, o išgauti iš jų ekonominę naudą – energiją. Jeigu ir toliau intensyviai būtų plėtojamas antrinių žaliavų rūšiavimas, o netinkamos rūšiavimui komunalinės atliekos panaudojamos energijai gauti,  ATM galėtų sumažėti iki 42 proc., o Lietuva priartėtų prie geriausiai atliekas tvarkančių šalių elito“, – įsitikinęs S. Lazauskas.

Galutinė kaina gyventojams už atliekų tvarkymą susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: atliekų surinkimo ir vežimo įkainis, įskaitant administravimą, kurį sudaro 46 proc. viso įmokos dydžio bei

atliekų tvarkymo mokesčio (Kauno RATC), kuris sudaro 54 proc. viso įmokos dydžio. Tad, kaip aiškina S. Lazauskas, jei būtų priimtas sprendimas atliekas iškart transportuoti į KKJ,  gyventojams sumažėtų ATM.

„Tokios šalys kaip Danija, Švedija, Suomija ir Islandija mechaninio atliekų apdorojimo įrenginių išvis neturi, nes tai tiesiog neefektyvu. Todėl dabar mūsų valstybės atliekų tvarkymo ateitis priklauso nuo Aplinkos ministerijos. Jei bus nuspręsta, kad pirminio rūšiavimo perdirbimui netinkamas atliekas yra vertingiau panaudoti energijai gauti, o ne bereikalingai jas vežti į MBA, atliekų sutvarkymo mokestis Kauno regiono gyventojams atpigtų iki 44 proc., o Lietuvoje kaina atitinkamai sumažėtų iki 42 proc.“, – neabejoja „Kauno švara“ generalinis direktorius.

Share on

Pradėkite rašyti ir paspauskite Enter norėdami ieškoti

Shopping Cart